SAMANTOS BABY BLOG #1
Kaip prasidėjo mūsų laukimo kelionė... Ilgai planuotas trečiasis nėštumas - ar buvo sunku apsispręsti? Kaip reagavo Samantos broliukai?
Kaip nusprendėmė, jog norime trečio vaikelio?
Įrašas dienoraštyje nugulė 2021 metų balandį
Su vyru auginome du nuostabius berniukus, jiems tuo metu buvo 6 ir 8,5 metų. Pagimdžius antrąjį, kirbėjo mintis, jog norėtume dukrytės, tačiau visgi, bėgant laikui, nusprendėme, jog užteks dviejų vaikų – visgi yra begalė šeimų, kurioms nesiseka taip kaip mums, – turėti du sveikus, energija trykštančius vaikus.
Jau prieš metus buvome pradėję iš naujo kirbinti mintį dėl trečio vaiko. Su vyru nusprendėme, jog berniukai jau dideli ir reikia paklausti jų nuomonės. Visgi tai yra mūsų visos šeimos reikalas. Jeigu jie sakys griežtą NE – tada pagalvosime iš naujo. Šaltas ankstyvo 2020 metų pavasario vakaras, kaip tyčia namie, praūžus vėtrai, dingo elektra... Užsidegėme žvakes, pasikvietėme sūnus šeimos pasitarimui ir atsargiai paklausėme: „Ar norėtumėte dar vieno broliuko arba sesutės?“. Ir mūsų didelei nuostabai, abudu su didžiausiu entuziazmu sako – AIŠKU, KAD NORIM! Tuomet papasakojome, kaip viskas būtų: naktimis kūdikis verktų, mamai labai reikėtų jūsų supratimo laukiantis, porą mėnesių, kol leliukas paaugs, mamytė skirtų jums šiek tiek mažiau dėmesio… Ir į visus šiuos perspėjimus mūsų vyrukai turėjo kontrargumentus: tai mes naktį vis tiek kietai miegam ir nieko negirdim, per nėštumą, kiek įmanoma, stengsimės mamos neerzinti ir jai padėti, o mamos dėmesio vis tiek pasiimsime tiek, kiek mums reikės, pakankinsime tėtį, nes mums su juo labai smagu…
Kai visgi apsisprendėme, prasidėjo pirmasis karantinas... Neaišku, kaip bus su darbais (turėjome nuosavą verslą namų interjero srityje), tad mintį apie kūdikį šiek tiek pastūmėme į šoną... Prasidėjus antrajam karantinui, po ilgų pokalbių su vyru aptarėme visus už ir prieš, ir visgi apsisprendėme – jau tikrai norime trečio vaikelio. Juolab, kad ir berniukai vis dažniau pradėjo klausti – o tai kur tas gandras tiek ilgai užtruko, kodėl neatneša leliuko į mamytės pilvuką?
Vaikelis jau mano įsčiose...
Po kiek laiko, su vyru jau įtarėme, kad turime naują pilvelio gyventoją – aš labai sunkiai jaučiausi, mėnesinių nėra... Paprašiau vyro, kad iš darbo parvežtų nėštumo testą. Vyras grįžęs sako – eik dabar iškart ir pasidaryk testą. Sakau - kad dar anksti, mėnesinės vėluoja vos keletą dienų... O jis neatlyžo– eik eik, labai noriu sužinoti. Kaip tyčia testas buvo brokuotas ir neparodė visai nieko. Vyras – važiuok į vaistinę, nusipirk naują testą. Sakau, negi čia taip skubu, juk galime ir rytoj pasidaryti. Ne, būtinai važiuok dabar. Taigi parsivežu naują testą, nueinu į WC, ir dar nepamačiusi rezultato, suvynioju testą į rankšluostį ir atnešu vyrui. Sakau - tu būk pirmas, kuris sužinos tiesą. Aplink zuja vaikai, pasiilgę tėčio... Nenorime garsiai nieko sakyti…Vyras išėjo į terasą ir... pareina visas iki ausų išsišiepęs.
Paėjome į kitą kambarį nuo vaikų, o jis su džiaugsmu sako – o ką aš tau sakiau! Tyliai pašokinėjome iš laimės, apsikabinome ir nusprendėme vaikams pasakyti kiek vėliau. Kitą dieną nuvykau vizitui pas ginekologę, kad patvirtintų, jog tikrai laukiuosi. Viskas tvarkoje, vaikelis puikiai vystosi, pasiimu echoskopo nuotrauką ir grįžtu namo.
Penktadienio vakaras, o vyras nesitveria laime – sako, aš noriu dar šiandien visiems pasakyti. Sakau, gal palaukime, visgi nežinome, ar viskas bus gerai… O vyras ir sako – mums VISKAS bus gerai, o aš esu tiek laimingas, kad noriu visam pasauliui išrėkti! Tuomet nusprendėme, jog visų pirma pranešime vaikams, viską nufilmuosime ir filmuką nusiųsime tėvams, broliams, seserims ir patiems artimiausiems draugams.
Kaip sužinojo broliukai...
Vaikams paruošėme dėžutę su blizgučiais, joje paslėpėme ultragarso nuotrauką ir parašėme laišką nuo būsimo broliuko ar sesutės: “Labas Gražvydai ir Leonardai, čia mano nuotrauka, daryta šiandien. Aš – tas mažas juodas taškelis. Laukiu nesulaukiu, kada susitiksim ! Aš jau pas mamytę pilvuke. Jūsų broliukas arba sesutė. “
Didysis skaitė, suprasdamas, apie ką skaito, matėsi, jog labai stipriai išgyvena laimę viduje ir skaito su drebuliu balselyje... O mažasis, vos išgirdęs žodį broliukas ar sesutė – pradėjo šokinėti iš laimės šaukdamas - wow! - broliukas arba sesutė !!!
Tą patį vakarą susiskambinome su tėvais, artimaisiais – visi be galo džiaugėsi, o vyro tėtis net apsiverkė!
Pilvukas auga, vaikai man tikrai labai daug padeda namų ruošoje. Nusprendėme, kad kol pamokos vyksta iš namų ir kol sueis saugusis terminas, dirbsiu nuotoliniu būdu. Buvome dar kartą echoskopuotis – ir mums tikrai VISKAS YRA GERAI!
Berniukai pas močiutę rado seną knygutę, kurioje aprašyta, kaip kiekvieną savaitę leliukas pilvelyje keičiasi, tai vis skaito, labai domisi – va, jau turi akytes, va, jau valgo per virkštelę, va, jau ir viską girdi, matuoja leliuko dydį, lygina su savo „leliukais“ žaidimų kambaryje... Kas vakarą prieš miegą bučiuoja ne tik mane, bet ir pilvuką...
Video su vaikų reakcija rasite čia:
https://www.15min.lt/video/robertina-su-vyru-pranesa-zinia-vaikams-kad-seimoje-laukiama-kudikio-200490
