SAMANTOS BABY BLOG #2

Pirmasis trimestras

Visi trys mano nėštumai - labai skirtingi. Pirmąjį kartą laukiausi būdama 25-erių, antrąjį - 28-erių, šįkart - 34-erių. Šįkart labai jautėsi, jog, nors tikrai jaučiuosi jauna, mano kūnas į nėštumą reaguoja kaip bobutė :) Pykti ant kūno negali - juo šiuo svarbiu gyvenimo periodu reikia rūpintis ir būtinai - jo klausyti - kitaip gali blogai baigtis... Nėštumo metu mūsų organizmas dirba beprotiškai didelį darbą - kūdikio augimui sunaudojama nežmoniškai daug energijos - nors mes tai ir ne visada juntame. Aš šįkart jaučiau kiekvieną išeikvotą kaloriją :) Mano organizmas tiesiog nesuvokė, kas su juo vyksta - ir į kūdikį reagavo kaip į svetimkūnį...

Dar nežinodama, jog laukiuosi, jaučiausi, lyg ištisai ant galvos būtų nukritęs milžiniškas akmuo ir beprotiškai norėjau miego... Visą dieną. Tad labai džiaugiausi, jog buvo paskelbtas antrasis karantinas, nereikėjo važiuoti į darbą, vaikams pamokos iš namų. Taip sutapo, jog karantinas truko tiek, kiek man ir reikėjo - visus du mėnesius iki 14-os savaitės. Kasdien pabudusi, įjungdavau vaikams kompiuterius pamokoms, paruošdavau pusryčius ir krisdavau miegoti. Namų ruošos darbams skirdavau vos maksimum valandą per dieną, nes daugiau tiesiog kūnas neleisdavo. Maisto vyrui negaminau, nes labai erzino visi maisto kvapai - tik rytinės košės kvapas neerzino, tad jas vaikams kasryt ir viriau :) Esu labai dėkinga vyrui, jog jis mane šiuos pirmuosius mėnesius lepino, ir perimdavo rūpestį vaikais vakare, grįžęs po sunkaus fizinio darbo. Vakare aš jau 21 val. būdavau lovytėje...

Visgi, nors ir savijauta nebuvo gera - emociškai buvau pakylėta - pagaliau išsipildė mano slapta svajonė - aš po širdimi nešioju naują gyvybę - tai nuostabu - o visa kita nesvarbu...

Pilvelis pasirodė labai anksti - nuotraukoje viršuje mano pilveliui tik 11 savaičių :)

12-ąją savaitę - echoskopas, deja, be vyro, bet buvo nerealus jausmas vėl išgirsti širdutės plakimą po tokios, gan ilgos, 7 metų pertraukos... Jau tuomet gydytoja pamatė, kad pilvelyje plaka mergaitės širdutė... Žinoma, ne 100 procentų, bet apie 70 proc. tikimybė. Tad šia žinia pasidalinau tik su vyru, vaikams nusprendėme pasakyti vaiko lytį, kai matysis aiškiau.

Antrasis trimestras

Suėjus 14-ai savaičių - visa bloga savijauta dingo kaip pamojavus burtų lazdele. Kaip tyčia, su gera savijauta atėjo tikrasis pavasaris - balandžio vidurys, grįžau į darbą , vaikai - į mokyklą ir darželį. Visgi, visos jėgos negrįžo - energijos turėdavau iki daugmaž 15 valandos, paskui susirenku vaikus ir namučio į lovytę. Pasisekė, kad darbdavys suteikė man tokias darbo sąlygas - dirbau vos po 4-5 val. per dieną.

Kadangi pilvelis jau nemažas - reikia nėštumo rūbų. Suplanuota kelionė į Vilnių pas draugus, ir mano rūbų paieška. Aplankiau didžiąsias nėštukių parduotuves Vilniuje ir labai nusivyliau - parduotuvėse neradau nieko, kas rodoma internete... Radau vos dvejas kelnes - viskas... Po šios rūbų paieškos vyras man mestelėjo mintį - tai štai kur toji neišnaudota Klaipėdos verslo niša - atidaryk savo parduotuvę... :) Tąkart pasijuokėm ir tiek... Tai buvo balandžio 17-oji.

Praėjus dviems savaitėms po šito "sąmojo" - vyras man ir sako - tai kodėl tu nieko nedarai? Kodėl nekuri savo verslo? Sakau - tai ką - dabar - kai aš laukiuosi? O kada jeigu ne dabar? Dabar tu esi pati didžiausia šio verslo ekspertė ! Na ką - aš nebūčiau aš - darom !!! Lengvai kalbu rusiškai ir angliškai - susirandu patikimus, kokybišką produkciją tiekiančius tiekėjus, susirandu patalpas nuomai, susikuriu mažąją Bendriją, butikėlio socialinius tinklus, ir gegužės 11 dieną mano įmonė jau įkurta!

Birželio pradžioje - nėštumo vidurio echoskopas - gydytoja patvirtina, kad tikrai laukiame mergaitės... Šįkart galėjo dalyvauti ir vyras - jam mažoji labai aiškiai atsuko savo kavos pupelę - aiškiau ir būti negali :) Nupirkome spalvotus dūmus, nusivežėme berniukus į didelę akinančiai geltoną rapsų pievą ir rožiniai dūmų kamuoliai nudažė visą pievą - didysis kiek nusiminė, nes norėjo broliuko (bet tik labai trumpam), o mažasis tryško laime :) Šia lyties atskleidimo proga - be abejo, berniukai už kantrybę įvertinti gardžia vakariene restorane...

Na ką, grįžtant prie butikėlio - lieka užsisakyti prekes, susikurti logotipą, butikėlio interjerą, įrengti patalpas... Esu labai dėkinga savo mamai ir seseriai - jos buvo mano idėjų generatorės ir mano rankos - nes kraustymui, etikečių segiojimui ir 1000 rūbų lyginimui aš tiesiog neturėjau jėgų. Parduotuvės interjerą įrenginėjo mano vyras tarp savo įtempto darbų grafiko - tad, įrengus parduotuvę, turėjome tik 3 dienas visiems rūbų paruošimo darbams :) Paskutinę dieną, ryte pabudusi buvau visiškoje neviltyje - darbų milijonas, o parduotuvės atidarymas jau rytoj !!! Laimei, sesuo pasiėmė laisvadienį, man liko tik pasirūpinti jos sūnumi ir leisti joms dirbti. Iš kur tiek pas mano mamytę ir seserį buvo kantrybės tądien atlaikyti mano emocijų audras - neįsivaizduoju - bet esu joms beprotiškai dėkinga ... 21 valanda, parduotuvė paruošta atidarymui - negaliu tuo patikėti...

Birželio 18-oji - man 23-ioji nėštumo savaitė - butikėlis su trenksmu atidaromas !!!

Kaip minėjau įrašo pradžioje - nėštumo metu BŪTINA KLAUSYTI SAVO KŪNO... Aš visą šią savaitę save alinau - psichologiškai ir fiziškai - ir po dviejų atidarymo šventės dienų, nuvykus ilsėtis į Juodkrantę - tiesiog nualpau... Ačiū Dievui, nualpau ant lovos, viskas baigėsi gerai, tiesiog pamiegojau ir to užteko... Nuo tos dienos - dar labiau pradėjau klausytis kūno ir jeigu tik gaudavau menkiausią signalą - iškart krisdavau pailsėti, kad ir vidury dienos, kad ir pusvalandžiui, atlenkta sėdyne - automobilyje...

Trečiasis trimestras

Atėjus trečiajam trimestrui - mano jėgos grįžo ... Žinoma, ne visos pilnai, bet apie 80 proc. Tad po pagrindinio darbo, porai valandų atvykdavau dirbti savo butikėlyje - čia širdis atsigaudavo. Vasara, šilta, patalpose puikiai veikia kondicionierius, patogus krėslas... Vaikus globoja jų močiutė... Vakarais energijos jau turėdavau kasdien, tad berniukai manęs nebevargindavo... Jaučiausi tikrai pakylėta, žydinti, kasdien keldavausi su didžiausia laime - aš turėsiu dukrytę !!! O dar ir galimybė ant savęs išbandyti visą butikėlio produkciją - pavertė mane tikra karaliene :) Šilta vasaros saulė suteikė man papildomos energijos :)

Tikrai atitikau aprašymą - moteris su rožiniais akiniais - niekas manęs neliūdino, neerzino - visur aplink mane buvo vienaragiai ir vaivorykštės... :)

Netgi vyro gimtadienio vakarienę , kaip ir kasmet, tradiciškai ruošiau pati - mano žymioji silkė pataluose su granatais (dvi milžiniškos lėkštės) ir du dideli šokoladiniai pyragai su vyšniomis :) Visa diena virtuvėje - jokių problemų !!! Kas pasikeitė labiausiai - nakčiai pavykdavo užmigti labai vėlai - šviesūs vakarai, mintys apie artėjantį susitikimo džiaugsmą - užmigdavau tik po vidurnakčio...

Atėjus rugsėjui, vėl pasikeitė vaikų rutina, aš dar labiau susimažinau darbo valandas - nors jaučiausi labai gerai - visgi reikėjo grąžinti kūnui skolą už visus 8 mėnesius - liko paskutinės savaitės iki susitikimo su savo mažyle !!! Susipirkau begalę princesiškų rūbų mažylei, susiruošiau krepšį į ligoninę - belieka laukti, kada mažoji pasirinks gimti :) Kadangi nebeplanavome trečio vaiko, tai nebeturėjau jooooookių kūdikio daiktų - gerai, kad pas seserį buvo likusi bent lovelė.

Džiaugiausi tuo, jog nebuvo jokių baimių ar nerimo artėjančiam gimdymui - tam buvau pilnai emociškai ir psichologiškai pasiruošusi... Beje, svorio prieaugis tikrai didelis - apie 22 kilogramai.. Bet visiškai nejaučiau jokio diskomforto - viskas pasiskirstę proporcingai - manęs tai visiškai neliūdino - žinojau, kad, gimus mažylei - viskas dings...

Linkiu kiekvienai, skaitančiai šį įrašą ir laukiančiai susitikimo su savo kūdikiu - nesenkančios vidinės ramybės - o su ja ateis visa, kas reikalinga gimdymui... Atminkite vieną labai svarbią mintį - tu būsi pati nuostabiausia mama savo vaikui - jis ar ji neveltui pasirinko Jūsų šeimą...

Nuotraukoje žemiau - mes, likus lygiai parai iki gimdymo...